- pliūroti
- pliū̃roti, -oja, -ojo, pliūróti, -ója, -ójo šnek. 1. intr. taškytis, turkšti: Žąsys, antys, tuo supuolusios į klaną, prūdą, pradeda pliūróti, t. y. turkšti J. | refl.: Pas kūtę antis pliūrojas po [v]andenį Mžk. Ateis į prūdelį i pliū̃rosias, ir neis lig vakaro numie Vkš. Kas pliūrójas per dieną, tas pliurpa J. 2. tr. KlvrŽ pilstyti, maišyti: Bėk šalin nu vandenio – ko pliūroji be reikalo! Ms. Ko čia pliū̃roji kaip kiunka tą viralą, darbo imkis! Vvr. | Pliū̃roti (virti, gaminti) šnapšę įgudo Šts. \ pliūroti; nupliūroti; prisipliūroti
Dictionary of the Lithuanian Language.